- paimnus
- paimnùs, -ì adj. (4) žr. paimlus: Mano sūnus buvo labai prie visa ko paimnus, būtų galėjęs ir amato išmokti, tik kad nebuvo iš ko leistis pasimokyti Grg. Mokytis nesinorėjo, nors buvau paimni rš. Bet tas vaikas tiek buvo nepaimnus, slinkis, kad mokslas anam vis buvo be pažytko LTR(ž.).
Dictionary of the Lithuanian Language.
